Šparagų auginimo technologija

1 lentelė. Olandiškų smidrų hibridinių vyriškų veislių trumpa charakteristika

Dirva. Smidrai vienoje vietoje auga iki 15-20 metų, todėl, prieš įveisiant plantaciją, būtina gerai paruošti dirvą. Dirva turi būti sukultūrinta. Ruošiant dirvą, svarbu išlyginti žemės paviršių, sunaikinti piktžoles, pagilinti ariamąjį sluoksnį ir gausiai patręšti organinėmis bei mineralinėmis trąšomis.

Smidrams auginti skirtos lygios, giliai įdirbtos, humusingos, neutralios reakcijos ir turinčios žemą podirvio vandens horizontą dirvos. Smidrai nemėgsta rūgščių dirvų. Tinkamiausia dirvos reakcija turi būti pH – 6,5-7,0 gali būti pH – 6,0-7,5, bet ne mažiau 6,0. Jei dirvožemis rūgštus, jį reikia pakalkinti.

Smidrams tinka lengvos mechaninės sudėties dirvos, pvz., priesmėlis su molio podirviu. Žaliesiems smidrams geriausiai tinka priemolio dirvos, laidžios vandeniui. Tinkamos net durpinės dirvos, jei gruntinis vanduo yra ne auščiau kaip 150 cm gylyje.

Priešsėlis – daugiametės žolės arba ankstyvos bulvės ir daržovės (ankštiniai augalai). Smidrai vienoje vietoje auga daug metų, todėl laukas į sėjomainas neįeina.

Tręšimas. Optimali tręšimo norma daržininkystėje yra tokia, kuria tręšiant galima gauti didelį ar net maksimalų geros kokybės derlių. Trąšų normas keblu dėl to tiksliai nustatyti, kad reikia atsižvelgti į įvairių veiksnių sąveiką: augalo biologinius ypatumus, dirvos ir trąšų savybes, agrotechnikos lygį, agroklimatines sąlygas ir ekonominius tikslus. Trąšų normų nustatymo metodų yra daug, tačiau nėra absoliučiai tikslaus.

Tręšimo norma yra nustatoma pagal veikliąsias medžiagas. Bet kurios trąšos kiekį galima apskaičiuoti pagal formulę:

,

čia: a – reikalingas trąšų kiekis veikliąja medžiaga kg, b – veikliosios medžiagos kiekis trąšoje proc.

Kad mažiau būtų apsirinkama parenkant tręšimo normas, galima pasinaudoti 2-4 lentelėmis.

2 lentelė. Azoto normų v.m. perskaičiavimas į azoto trąšų svorį kg ha^-1

Smidrams skirtas plotas tręšiamas organinėmis trąšomis 60-100 t ha^-1, vidutiniškai 80 t ha^-1. Jei iš rudens nepatręšta, pavasarį geriau tręšti kompostu (šiaudai + pūdinys, žaliosios trąšos), galima įterpti žemapelkių durpių, sureguliavus pH iki 6,5-7,5. Rudenį įterpiamos mineralinės trąšos: 120 – 170 kg ha^-1 P₂O₅ ir 170 – 240 kg ha^-1 K₂O. Pavasarį, ruošiant dirvą, išberiamos azoto trąšos (60 – 90 kg ha^-1).

Dirvos paruošimas. Smidrų daigai sodinami tik į sukultūrintą dirvą. Nuėmus priešsėlių derlių, dirva vieną, du kartus skutama ir išlyginama. Po to dirvą reikia iškultivuoti, pirmą kartą 8 – 10 cm gyliu, antrą kartą 12 – 14 cm gyliu. Taip sunaikinamos daugiametės piktžolės ir išlyginama dirva – tuo pačiu metu išrenkamos daugiamečių piktžolių šaknų liekanos. Jei dirvoje yra varpučio ir rietmenių, rudenį dirva purškiama herbicidu roundapu. Dirva ariama plūgu su armens gilintuvu. Plūgu suariama iki 40-60 cm gylio

Daigų auginimas. Smidrai dauginami sėklomis, daigais, vegetatyviniu būdu. Daigai auginami lauke daigynuose. Vegetatyviniu būdu, kero dalijimu, dauginamas retai, nes sunku gauti derlingus kerus.

Smidrai priklauso šalčiui atsparių daržovių grupei. Suaugę augalai neiššąla esant – 20-30 ºC temperatūrai ir plonai sniego dangai. Dygstančios sėklos reiklios šilumai. Esant 10 ºC sėklos sudygsta per 53 dienas, 15 ºC – per 24 dienas, 25 ºC (optimali temperatūra) – per 10 dienų. Optimali temperatūra sėklų dygimui – 24 ºC, minimali – 10 ºC, maksimali – 35 ºC.

Smidrų daigų auginimas daigyne. Prieš rudeninį arimą įterpiama 150-200 kg ha^-1 K₂O , 50-80 kg ha^-1 P₂O₅, pavasarį prieš sėją – 100 kg ha^-1 azoto.

Hektarui apsodinti reikia vidutiniškai 25000 daigų, o daigams išauginti ne mažiau kaip 1000 m² daigyno ir 2-3 kg sėklos.

Sėklos, kad greičiau ir geriau sudygtų, dvi paras mirkomos vandenyje 23-25 ^oC temperatūroje. Sėjama kai dirva įšyla iki 12-15 ^oC penkių eilučių juosta, tarp eilučių paliekant 30 cm pločio tarpus. Sėklos eilutėje išdėstomos kas 2-4 cm, įterpiamos 3-5 cm gyliu ir mulčiuojamos kompostu arba durpėmis.

Pasėjus smidrus, sėkloms sudygus, pirminė šaknelė tuojau apmiršta. Ją pakeičia daugelis storų (iki 5 mm), 50 – 60 cm ilgio pridėtinių šaknų. Jose susikaupia maisto medžiagos. Nuo jų šakojasi siūlinės šaknys. Kasmet dalis šaknų apmiršta, jų vietoje iš kaklelio formuojasi naujos šaknys.

Smidrų daigyne per vasarą 3-4 kartus purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės, papildomai tręšiama: pirmą kartą 60 kg ha^-1 N, antrą kartą 60 kg ha^-1 P₂O₅ ir 50 kg ha^-1 K₂O. Rudenį, kad daigai neiššaltų (pradėjus šalti) mulčiuojami 3-4 cm komposto arba durpių sluoksniu. Gerai prižiūrimi daigai iki rudens suformuoja kelis stiebus ir stiprius šakniastiebius. Sekančių metų pavasarį daigai iškasami ir išrūšiuojami. Sodinimui atrenkami tik stiprūs kerai.

Smidrų daigų auginimas šiltnamiuose. Smidrų daigai auginami polietileniniuose šiltnamiuose, durpiniuose arba plastmasiniuose puodeliuose. Puodeliai pripildomi specialiai paruošto žemių mišinio. Žemių mišinys dažniausiai gaminamas iš kraikinių durpių ir žemių, durpės pakalkinamos ir pridedama trąšų. Į puodelius sėjama po 1 sėklą. Pasėjus puodeliai pridengiami plona polietileno plėvele, kad greičiau ir vienodžiau sudygtų. Kai pasirodo pirmieji daigeliai, plėvelė nuimama.

Kad daigai neištįstų, pirmąsias 4-7 dienas palaikoma žemesnė temperatūra negu dygstant.

Daigams augant, šiltnamyje palaikoma optimali temperatūra, jis intensyviai vėdinamas. Daigai laistomi rytais. Optimalus dirvos drėgnumas – 60-75 % viso dirvos drėgmės imlumo. Palaisčius, šiltnamis intensyviai vėdinamas.

Jei daigai blogai auga, rekomenduojama patręšti trąšų tirpalu pro lapus. Prieš sodinant daigai 10-15 dienų grūdinami – pratinami prie lauko sąlygų. Oro temperatūra ir drėgnumas sumažinami, atidaromos orlaidės, jei įmanoma, nuimama šiltnamio danga. Daigai laistomi negausiai, prieš sodinimą į lauką (10-12 dienų iki sodinimo) rekomenduojama juos papildomai patręšti kalio ir fosforo trąšomis.

Žaliųjų smidrų sodinimo schemos ir daigų poreikis ploto vienetui (vienam ha ir 0,20 ha)

Žinant augalų auginimo atstumus, galima apskaičiuoti augalų skaičių hektare (10000 m² padaliję iš maitinamojo ploto) Maitinamasis plotas apskaičiuojamas taip:

1) sėjant eilėmis:

P = A x B,

čia: A – atstumas tarp 2 augalų eilutėje cm;

B – atstumas tarp eilių cm;

2) sėjant juostiniu būdu:

,

čia: A – atstumas tarp 2 augalų eilutėje cm; L – atstumas tarp juostų cm;

C – atstumas tarp eilučių juostoje cm; n – eilučių skaičius juostoje vnt.

Smidrų daigų poreikis 1 ha

Augalų sodinimo atstumai: augalų skaičius viename ha:

1. 100 x 20 cm 40000 vnt.

2. 100 x 30 cm 33333 vnt.

3. 120 x 25 cm 33333 vnt.

4. 120 x 30 cm 27800 vnt.

5. 150 x 30 cm 22222 vnt.

6. 180 x 25 cm 22222 vnt.

Prieš daigų sodinimą, padaromos 25-35 cm gylio ir 40 cm pločio vagos. Tam reikalingas specialus plūgas, jei jo nėra, galima vagas suformuoti prikabinus ant vieno rėmo 2 plūgų korpusus.

Į suformuotų vagų dugną įkratoma 3-4 cm mėšlo sluoksnis (3,0-3,5 kg išilginiam metrui), priklausomai nuo auginimo atstumų, hektarui reikės 20-40 t), ant jo beriamas 4-8 cm žemės ar komposto kaupelis ant kurio sodinamas daigas, ant viršaus užberiamas 5-8 cm žemės sluoksniu (1 pav.).

Sodinant reikia neužmiršti, kad smidrų šakniastiebiai auga tik viena kryptimi. Taigi, per metus jie atitolsta nuo sodinimo vietos. Ant daigo viršūnės vienoje pusėje yra apmirę pirmųjų metų ūgliai, o priešingoje – antrųjų metų „gyvi“ pumpurai. Augalai toliau auga ta kryptimi. Todėl reikia sodinti taip, kad visų augalų ūgliai augtų ta pačia kryptimi, o ne priešpriešiais arba skersai eilės, nes tada po kelių metų visas želdinys pasidarys netvarkingas ir bus sunkiau jį prižiūrėti (2 pav.). Pasodintų daigų pumpurai turi būti lengvose dirvose 18-20cm gylyje, sunkesnėse – 15-16 cm. Pasodinus daigus, reikia gausiai palieti vandeniu, stengtis, kad srovė nebūtų stipri ir jų neišplautų. Liejimo norma – 40-50 mm (400-500 m³ hektarui).

II – sodinimo tvarka: a – neteisinga, nes augalas auga skersai eilės; b – c – neteisinga, nes augalai auga vienas link kito; c – d – teisinga, nes augalai auga ta pačia kryptimi.

Augalų intensyvaus augimo metu plantacija tręšiama mineralinėmis trąšomis (150 – 200 kg ha^-1 N, 120 – 140 kg ha^-1 P₂ O₅ ir 140 – 200 kg ha^-1 K₂ O).

Smidrai daugiausia reikalauja azoto ir kalio, fosforo jiems reikia nedaug. Senesni augalai sunaudoja daugiau maisto medžiagų, negu jaunesni (6 lentelė).

6 lentelė. Įvairaus amžiaus smidrų maisto medžiagų paėmimas iš dirvos

Sausomis vasaromis smidrų plantaciją būtina laistyti. Smidrų augalų augimui ir vystymuisi optimali vandens norma – 400-600 mm. Po derliaus nuėmimo smidrai kasdien išgarina apie 15 mm vandens, vėliau išgarinamas kiekis vis didėja.

Pradėjus šalti, smidrų eilės mulčiuojamos kompostu arba durpėmis, o tarpueiliai – mėšlu. Mulčiui naudotos organinės trąšos pavasarį įterpiamos 12 – 15 cm gyliu. Rudenį nudžiūvę stiebai nupjaunami ir sudeginami arba susmulkinami ir kompostuojami.

Pirmaisiais ir antraisiais derliaus nuėmimo metais ūgliai renkami 20-25, tolimesniais – 35-40 dienų. Jei nuėmimo periodas labai užtęsiamas, sumažėja derlius sekančiais metais.

Žaliųjų smidrų vegetacija prasideda ankščiau negu baltųjų, todėl ūglių derlius pradedamas rinkti 8 – 10 dienų ankščiau. Paprastai pirmaisiais derliaus nuėmimo metais iš vieno kero išpjaunami 2 – 3 ūgliai kas 2 – 3 dienas. Negalima išpjauti visų ūglių. Dalį reikia palikti stiebų formavimui. Žalieji smidrai nuimami tada, kai jų ūgliai užauga iki 20-25 cm, o galvutės dar susiglaudusios ir žvynai neprasiskleidę. Ūgliai pjaunami prie žemės paviršiaus arba 2 cm žemiau. Geriausiai ūglius pjauti anksti rytą arba vėlai vakare, kai saulės spinduliai nėra kaitrūs. Surinktus ūglius nedelsiant reikia dėti į dėžes, krepšelius ir uždengti drėgnu audiniu. Sausu oru ūgliai džiūsta, pasidaro kieti, greitai medėja.

Paruošė prof. dr. Audronė Žebrauskienė

WWW.SPARGEL.LT